"Padengimas" yra terminas atėjes iš Holivudo. Ti reiškia, kad jūs esate surinkęs pakankamai video medžiagos, būtent geros video medžiagos, kad iš jos būtų galima kažką suklijuoti. Dažnai apibūdinamas kaip visų filmavimo rakursų visuma, tačiau iš tikrųjų tai yra šiek tiek daugiau - jame atispindės ir filmo savitumas bei įvairovė. Jie parodo žiūrovams, kur yra stebėtojas ir kur vyksta filmo veiksmas. Kai rašote scenarijų, galite planuoti filmuoti tokius padengimo rakursus.
Pristatomieji vaizdai
Pristatomieji vaizdai dažniausiai (bet ne visada) yra susiję su filmo pradžia. Kiekviena TV prasideda pavyzdžiui titrais ir aplinkos vaizdai - jie padeda suprasti kur mes esame. Dažniausiai tai jungia kažkokią išorinę aplinka su vidine, kur daugiausiai vyks veiksmas. Pavyzdys galėtų būti, pvz. prieš rodant besimokančių moksleivių epizodą parodyti bendrą mokyklos vaizdą. Šitie vaizdai turėtų atsakyti į klausimą "Kur mes esame?".
- Jei filmuojate veiksmą, nufilmuokit ir to veiksmo vietą atskirai
- Nufilmuok laikrodį jei nori parodyti laiką
- Jei kažka filmuojate viduje, gal galima nufilmuoti kokį veiksmą iš pastato išorės? Filmuok pro langą. Pradėk nuo plataus pastato aprėpimo, vėliau artink ir filmuok veiksmo užuomazgą. Tada įeik į vidų ir filmuok toliau.
- Jei filmuoji žmogų ką nors darantį, galima pradėti filmuoti nuo tos vietos kur veiksmas nesimato, bet gardas girdisi (tarkim filmuoti iš gretimo kambario). Tai ne tik pristato vietą, bet ir sukelia žiūrovo susidomėjimą
- Kitas triukas yra įtraukti vietos ženklą, užrašą, logotipą ar pan. Tarkime vietoj urašo "mūsų dieną zoologijos sode", įdomiau būtu filmuoti zooligijos sodo įejimo vartus ir tarkime įeinančius žmones
Filmavimas per petį
Tai kadra kuriuose bendraujant keliems veikėjams (dažniausiai dviems), vieno žmogaus kadre mtosi tik kraštas. Kai priekyje matyti veikėjo petis arba šiek tiek galvos iš galo, mes galime jausti ryšį tarp bendraujančių žmonių. Kai to nėra, atrodo kad kalbantis žmogus kalba pats su savimi, kas iš tikrųjų neatrodo realistiškai :) Artimi vaizdai gali atrodyti "perkrauti" jei matysis tokios detalės, bet filmuojant iš vidutinio nuotolio tai yra tikrai geras triukas. Filmavimas per petį yra dažnai naudojamas filmuose ir TV laidose.
Žiūrėjimo taško rakursas
Galbūt šiek tiek net per daug naudojamas rakursas. Esmė tokia: iš pradių parodome, ką žmogus veikia, vėliau rodome tokį vaizdą, kokį tas žmogus tuo metu mato. Greičiausiai bandėte naudote tai ėjimos scenai: kažkas eina o jūs norite avaizduoti to žmogaus vaizdą, filmuodamas pačiam beeinant. Galima pakeisti kameros pozicijos aukštį iki vaiko ūkio, pvz, arba iki šuns ūgio, taip darant efektą natūralesnį. Galima trumpai kamera nukreipti į šoną (tarkime beeinant keliu parodyti šone augančius medžius), bet su šituo dalyku reikėtų per daug neužsižaisti :)
Surinkimas
Kartais jums gali tekti grįžti į filmavimo vietą ir nufilmuoti tokiais rakursais, kokių jums dar trūkstai. Tokie vaizdai dažniausiai būna gyvybiškai svarbūs.
Panoravimas ir sekimas
Yra vos pastebimas kirtumas tarp kameros judinimo skirtingais kampais aplink objektą (panoravimas) ir kameros judinimas, kad objektas išliktų kadre (sekimas). Panoravimas, kuris vyksta dažniausiai horizontalia kryptimi (giminiškas jam yra vertikalus panoravimas), geriausiai tinka tikriems profesionalams, kurie turi normalius kameros stovus ir pan. Sekimas gali būti laisvai filmuojamas ir paprasta kamera, bet svarbiausia nenaudoti šio elemento per daug. Net ir nedaug sekimo gali sunkiai žiūrėtis.
Abipusis vaizdas
Tai scenos vaizdas iš abiejų pusių. Techniškai, reikės nubrėžti nematomą liniją tarp to ką filmuojate ir savo akių. Filmuojama Dabar iš vienos pusės, paskui kai turite pakankamai video medžiagos, einate į kitą isivaizduojamos linijos galą ir filmuojate iš kitos pusės (jūs turėtumėte aprėpti būtent ta vieta, kur ką tik pats stovėjote su kamera). Tačiau ne kiekvienas epizodas reikalauja apibusio vaizdo. Jei užtenka vaizdo iš vienos pusės, vaizdo iš kitos pusės nebereikia. Šis rakursas suteikia epizodui daugiau reikšmės. Duodant žiūrovui pilną rakursą, gali trumpą epizodą tarsi šiek tiek ištempti laike, kas suteikia daugiau prasmės. Įsivaizduoki du kalbančius žmones. Jus filmuojate iš vienos pusės šono (profilinis filmavimas) ir šiuo atveju visai nėra reikalo filmuoti epizodą iš kitos pusės. Bet jei Jūs filmuosite dialogą iš nugaros, t.y. vieno žmogaus veidą, o kito tik nugarą, beveik būtina bus parodyti scena iš abiejų pusių, nes norime matyti abu veidus. Tai šiek tiek artima "Filmavimo pro petį" idėjai.
Jums greičiausiai prireiks bent po vieną kiekvieno rakurso epizodo. Kuo mažiau vaizdų turite iš kurios nors kategorijos, tuo sunkiau gali būti jums ką nors sumontuoti, bet visgi, juk filmo siužetas yra svarbiausia. Įvairūs filmavimo rakursai tik padeda padaryti filmą "įdomiai besižiūrintį".
